Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos

M. Jampolskio knyga „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“ analizuoja žinomų režisierių ir kino teoretikų darbus bei kino teorijos problemas. Tai – vienas reikšmingiausių šio garsaus kultūrologo, filosofo ir kino žinovo darbų.

Pagrindinis dėmesys šioje knygoje skiriamas Aleksandro Sokurovo, Aleksejaus Germano, Kiros Muratovos, Artūro Pelešiano bei Vladislavo Starevičiaus kūrybai. Kino teorijos aptarimas apima rusų formalistų, André Bazino, Serge’o Daney’aus, Levo Kulešovo, Gilles’io Deleuze’o bei kitų autorių idėjas.

Teorinį knygos „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“ rėmą brėžia judėjimas nuo struktūralizmo prie fenomenologijos, autorius taip pat nagrinėja kino istorijos, teorijos, montažo, kadro erdvės, lėlių ir kaukių, istorijos, kūno ir mirties vaizdavimo kine problemas.

Kaip atsirado montažas? Kodėl nebyliojo kino veidai panašūs į kaukę? Kaip kinas fantazuoja pasaulio vaizdo pilnumą? Kodėl vien filmo struktūros aptarimo nepakanka ir verta kalbėti apie kino patirtį? Kas ir kaip žavi kino perdirbiniuose? Kaip galima sukurti laisvą nuo ideologijos kino reginį? Ką reiškia vaizduoti istoriją ir laiką kine? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus jungia semiotinę ir fenomenologinę kino teoriją, vizualumo istoriją, kūniškumo studijas bei kitas prieigas.

Michailas Jampolskis yra Niujorko universiteto profesorius, vienas garsiausių kino ir vizualumo tyrinėtojų. Jo interesų laukas apima kino teorijos ir antropologijos, idėjų istorijos, politinės vaizduotės bei lyginamąsias literatūros studijas. Knygų „Teiresijo atmintis: Intertekstualumas ir kinas“ (1993), „Demonas ir labirintas (diagramos, deformacijos, mimezis)“ (1996), „Stebėtojas: matymo istorijos apybraižos“ (2000), „Leviatano sugrįžimas: Politinė teologija, valdžios reprezentacija ir Ancien Régime pabaiga“ (2004), „Audėjas ir vizionierius: Reprezentacijos istorijos apybraižos, arba Apie materialumą ir idealumą kultūroje“ (2007) ir kitų autorius.

Nors pirmas filmas Lietuvoje nufilmuotas 1909 m., o 1925-aisiais buvo įkurta kinematografininkų sąjunga, kino tyrinėjimų istorija ir kino studijomis Lietuvoje iš esmės tik pradedama domėtis. Aukštosiose mokyklose steigiami nauji su kinu susiję kursai, atsiranda naujos su kino studijomis susijusios specialybės, organizuojama vis daugiau konferencijų, kuriose svarstomos kinematografinės reprezentacijos problemos, bet kino teorijai skirtų knygų lietuvių kalba labai maža. Ir ši specialios literatūros stoka jaučiama ne tik akademinėje, bet ir kino mėgėjų erdvėje.

Tad neatsitiktinai M. Jampolskio „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“ buvo pasirinkta pirmąja naujos knygų serijos „Kino raštai“ knyga. Šis leidinys skirtas visiems besidomintiems kino istorija ir teorija bei vizualumo, kūniškumo, sovietmečio studijomis.

Recenzija internete - aplinkkeliai.lt