Tai paskutinis didelis Christos Wolf kūrinys - autobiografinis romanas, pasakojimas apie gyvenimą, nusidriekusį per tris vokiečių valstybės ir visuomenės santvarkas, ir kartu bandymas suprasti savo pačios istoriją bei žmogaus atminties esmę. "Tu ten buvai. Tu išlikai. Tu gali apie tai papasakoti."
Christa Wolf (1929–2011) – viena žymiausių VDR, buvusios Rytų Vokietijos valstybės, rašytojų, kurios giliamintę, savojo laikotarpio moralę tyrinėjančią bei reflektuojančią kūrybą ir drąsiai reiškiamą pilietinę poziciją ilgainiui įvertino daugybė skaitytojų tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Būdama daugumos žmonių moralinis autoritetas, ji aktyviai rėmė VDR opoziciją 1989-ųjų rudenį, dalyvavo masiniuose mitinguose ir demonstracijose. Po Vokietijos susivienijimo buvo kritikuota dėl lojalumo komunistiniam režimui, kaltinta bendradarbiavusi su Stasi – VDR Valstybės saugumo ministerija, – nors ir pati buvo jos sekama kaip „lojali disidentė“, pernelyg kritiška režimui.
Išgarsėjo romanu Perskeltas dangus (1963, liet. 1966), romane Apmąstymai apie Christą T. (1968) atskleidė Rytų Vokietijos politinės sistemos žlugdančius padarinius asmenybei, autobiografiniame romane Vaikystės modeliai (1976) vaizdavo nacių valdymo laikotarpį, vokiečių pabėgėlių išgyvenimus.
Ch. Wolf kūryba įvertinta gausybe literatūros premijų, tarp jų tokiomis garbingomis kaip Georgo Büchnerio, Thomo Manno ir Uweʼs Johnsono, išversta į daugelį kalbų. Lietuviškai dar išleistos jos apysakos Avarija ir Kasandra(1989) ir romanas Medėja. Balsai (1998).