Graikų literatūros chrestomatija

Graikų literatūros chrestomatija – pirmoji klasikinės filologijos specialistų naujai parengta antikinės literatūros chrestomatijų knyga. Chrestomatijose skelbiami seni ir nauji antikinės literatūros lobyno kūrinių vertimai į lietuvių kalbą. Skaitytojas čia ras visų pagrindinių senosios literatūros žanrų ir autorių kūrybos pavyzdžių, susipažins su įvairių antikos istorijos tarpsnių literatūra, sudarančia Europos literatūrinės tradicijos pagrindą.

Šiomis knygomis leidykla „Mintis” pradeda antikos paveldo kūrinių seriją.

Chrestomatijoje pateikiami visų žanrų senosios graikų literatūros tekstai nuo archajinio iki romėniškojo laikotarpio. Įvadiniuose straipsniuose supažindinama su autoriais ir jų kūryba. Geriau suprasti kūrinius padės trumpi paaiškinimai. Chrestomatija skirta moksleiviams, aukštųjų mokyklų humanitarinių specialybių studentams ir visiems besidomintiems antikos kultūra.

Visi didieji vadinamosios Vakarų civilizacijos „atradimai“ neabejotinai priklauso Graikijai. Dar Friedrichas Nietzsche yra pabrėžęs bet kokio meno vidinę priklausomybę nuo graikų. Europos rašytinės literatūros tradicija gimė Graikijoje prieš beveik tris tūkstančius metų. Ji buvo laikoma tobuliausia, dievų įkvėpta meninės kūrybos forma, dievų dovana žmonėms. Graikai „atrado“ autorių ir autorystę. Pirmieji kūrėjai – poetai – visą antikinės literatūros laikotarpį buvo laikomi išminčiais ir tautos mokytojais, kolektyvinės patirties ir tautos istorinės atminties saugotojais. Pirmuosius autorinius graikų literatūros kūrinius – Homero epus – graikų literatūrinės kūrybos viršūne laikė ne tik graikai. Graikijos literatūroje gimė ir kritinio pirmtakų vertinimo bei savianalizės tradicija, iš kurios išaugo literatūros mokslas ir kritika. Homero ir kitų graikų autorių kūriniai buvo pagrindiniai romėnų literatūros imitaciniai modeliai. Romėnų klasikas Horacijus savo didaktiniame laiško formos epe Poezijos menas patarė romėnams meistriškumo mokytis iš graikų. Graikų literatūroje susiformavo dabartinės literatūros rūšies ir žanro kategorijos, meninės raiškos formos, humanistinė problematika, sudvasintas pasaulio suvokimas, dorovinių vertybių sistema, harmonijos siekis, pagarba civilizacijos fenomenui. Literatūra buvo neatsiejama nuo visuomenės gyvenimo ir funkcionavo įvairiose komunikacinėse erdvėse; be jos buvo neįsivaizduojamas nei polio, nei privatus piliečio gyvenimas.

Nijolė Juchnevičienė

Senovės Graikijos literatūra jau beveik tris tūkstančius metų formuoja Vakarų žmogaus vertybes ir idealus. Ji vertinga ne tik į užmarštį nuėjusios epochos išmintimi, bet ir nesenstančiu amžinos jaunystės žavesiu, nepakartojamu gaivumu, stebinančiu minčių ir meninių formų gausa ir išradingumu. Efemeriškų dabarties eksperimentų fone Graikijos literatūra yra nepasenusi, dažnai ji atsiskleidžia kaip esanti amžinoje ateityje.

Ši chrestomatija, kurioje skelbiama ir anksčiau nepublikuotų vertimų, puikiai parodo meninę šios literatūros tradicijos jėgą. Žodis „chrestomatija“, išvertus iš senosios graikų kalbos, reiškia tai, ką verta mokytis. Skaitytojas, atsivertęs šią knygą, įsitikins, kad skaityti ir įdėmiai studijuoti senovės graikų autorių kūrinius ne tik verta bei visais atžvilgiais naudinga, bet visų pirma tai yra didelis, su niekuo nepalyginamas dvasios džiaugsmas.

Naglis Kardelis