Keturios sienos ir stogas: sudėtinga paprastos profesijos prigimtis

Kvestionuodamas mitus apie architektus bei architektūrą, kritiškai apmąstydamas idealistines XX a. modernizmo teorijas, atkreipdamas dėmesį į procesus ir asmenybes, dažnai liekančias istorijos paraštėse, šioje knygoje de Graafas – talentingas architektas – atsiskleidžia ir kaip ne ką mažiau talentingas eseistas. Nesistengdamas niekam įtikti, de Graafas rašo atvirai ir drąsiai. Prajuokindamas, papiktindamas, kviesdamas polemizuoti, o kartais, regis, nustebindamas ir save patį: kokia vis dėlto sudėtinga paprastos profesijos prigimtis.

Itin politiškoje ir atsargioje architekto profesijos aplinkoje knyga „Keturios sienos ir stogas", kurioje išverčiama krūva nešvarių architektūros pasaulio skalbinių, yra netikėta, gaivi ir labai reikalinga.

– architektas Andrius Ropolas

Plačiąja prasme architektūra – pradedant nuo butų ar namų, kuriuose gyvename, kiemų, kurių takus miname prasilenkdami su kaimynais, viešųjų erdvių, kur mezgasi mūsų santykiai su kitais, ir baigiant nuostabiausiais paminklais, žadinančiais pasididžiavimą ar troškimą keliauti – formuoja mūsų sielą, santykį su aplinka, miestu ir yra viena svarbių gijų mūsų socialiniame audinyje. Esu įsitikinęs, kad nemaža dalis šiandienos aistringiausių konfliktų dėl viešųjų erdvių, paveldo (ne)saugojimo, naujų statybų ir t. t. įsiplieskia dėl menko visuomenės architektūrinio raštingumo. Ši de Graafo knyga yra vertinga ne tik kaip proga dirstelėti į architekto darbo užkulisius, bet ir kaip edukacinė priemonė, ugdanti gebėjimą skaityti savo miestą įžvelgiant ne tik keturias sienas ir stogą, tačiau ir filosofiją, kuriančią miesto veidą.

– publicistas Donatas Puslys