Saulė sodą sodino,
žolynus praskleidusi –
tarp žiogų prisislėpusį papartį
surado.
Lyg patys lapai čirpėtų!
Minkšto medžio padėkliukai kavos puodeliams ir net mažyčiams arbatinukams lengvai sliuogia stalviršiais, jų viršuje medžio lukštas, o apačioje veltinis. Arbata geriama iš džiaugsmo, kava dėl bičiulystės, o jie kvepia medžiu ir skaidrina dieną! Džiūgauja puodeliai, saugiai nutūpę, taipogi stalai ir plačiosios palangės nušvinta smagiai pasipuošę ir jau anaiptol nebenuogąstauja nuo karščio perkaisią ar nubalsią. Jiems atitaria kiekvienas, kieno tik akis, gražiai žiūrinti, juos užmato. Taip jau yra, nes padėkliukai sukurti iš vieno didelio gerumo kitam dideliam - gėrimo gerumui. Tokiam, kai žmonės vienas kitam nusišypso.