KORTŲ RINKINYS "DEMONAI, DVASIOS, BŪSENOS"

Iš psichoterapijos pusės, į demonus galime pažiūrėti kaip į mūsų pačių „vidines dalis“. Dėl tam tikrų priežasčių – tikrai ne be reikalo – jos atsirado, susiformavo mūsų gyvenime. Kartais jos tarsi laukiniai žvėrys – netikėtai išlenda, siautėja, pridirba kažko, o mes liekame tarsi bejėgiai, nepatenkinti savimi, pikti...

Gal nedaug turime įtakos ir galios jas valdyti. Bet visuomet galime pasirinkti, ką su jomis daryti, kaip elgtis. Galima ilgai daužyti galvą į sieną, užsispyrus pykti ir norėti, kad demonas dingtų. Galima ignoruoti, nekreipti dėmesio ir įprasti taip gyventi – jis atlekia, pašėlioja, vėl išbėga. Galima mėginti jį pažinti, užmegzti kontaktą ir galbūt prisijaukinti. Ir galbūt tas atstumtasis demonas, jausdamasis labiau priimamas, irgi taps malonesnis ir ramesnis.