Pranas Meškauskas-Germantas. Įkaitas už tautą

Atkurtosios Lietuvos valstybės gyvavimo dvidešimtmetis nedaug nutolęs nuo mūsų laikų, tačiau suprasti, ką tuo laikotarpiu išgyveno lietuviai savo tėvynėje, nėra labai paprasta. Ši knyga „Pranas Meškauskas-Germantas. Įkaitas už tautą“ apie vieną iš mūsų tautiečių, savo sąmoningą gyvenimą pradėjusį kartu su atgimstančia Lietuva, žengusį koja kojon su jos kūrėjais šviesuoliais, buvusį jų mokiniu ir studentu, mokytojavusį pirmosiose lietuviškose gimnazijose, kūrusį lietuvių kalbos vadovėlius moksleiviams, vadovavusį Lietuvos valstybės saugumo departamento Spaudos skyriui, paskui atsidūrusį Ostlando Lietuvos generalinės srities švietimo tarėjo kėdėje ir galiausiai tapusį tautos įkaitu nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje, ten ir mirusį. Pelenai palaidoti Kopenhagos kapinaitėse, kapas nežinomas. Savo ištikimybę Lietuvai Pranas Meškauskas-Germantas įrodė savo gyvenimu, savo misiją tėvynei jis atliko oriai, iki pat paskutinės gyvenimo minutės tikėdamas, kad „Lietuva turės pasidaryti šviesiausias kraštas visoj Europoj".

„Kol tebestovime ateities angoj, pasirinkime gyvenimo vadovą žvaigždę, kuri, mus kely paklaidinusi, neužgestų, kad nesektų pražūtis vargo bedugnėj, iš kur pagalbos šaukiančio mūsų balso niekas nebegirdės ir be vilties, tamsumos nuvarginti, baigsime tragingojo gyvenimo dienas."
Pranas Meškauskas

„Turiu prisipažinti: netrumpame savo gyvenime nemaža esu sutikęs įdomių ir reikšmingų vyrų ir moterų, tik vienas įdomiausių ir reikšmingiausių man buvo dr. Germantas.“
Mykolas Biržiška. „Dr. Germantas" Žiburiai, 1946

„Man Germantas atrodė visai puikus vyras ir išvaizda, ir protu, kuriuo, manau, ir kiti neabejojo. Turėjo būti ne tik protingas, bet ir gudrus - sugebėjo tinkamai saugoti Lietuvos švietimą, mokyklas, universitetą. Atidesnis jaunimas norėjo apie romantiškai galvoti, kaip apie modernųjį Konradą Valenrodą“.
Aleksandras Kantvilas. Pragaro vartai - Štuthofas, p. 164

„Mūsų geopolitikos klasikas Pranas Germantas, stengdamasis pagrįsti geopolitikos svarą aiškino, jog „geras tarptautinės politikos pažinimas plečia kiekvieno asmens akiratj ir kelia jo visuomeninę orientaciją", ir labai aiškiai suvokė artėjant naują istorijos išbandymų metą „pasaulio politika atsistojo naujos eros angoje". Šitai buvo rašyta 1938-aisiais, tačiau mintys tarsi paimtos iš šių dienų žiniasklaidos.“
Vytautas Rubavičius. Vilniaus forumo konferencija, 2017 balandžio 26.