Lietuvių liaudies padavimai

Paskutiniai egzemplioriai, knygų viršeliai gali turėti įbrėžimų ar kitų pažeidimų.

Nors padavimai egzistavo žmonių atmintyje, bylojo jų lūpomis, nors daugumas juose piešiamų vaizdų irgi gyvavo tik žmonių sąmonėje, tačiau nuolat visų ir visur pasakojami, žinomi ir laikomi šventa tiesa, jie taip suaugo su tais objektais – kalnais, piliakalniais, ežerais, – apie kuriuos yra pasakojama, kad tapo tarsi tikra, fizine jų realybe. Todėl padavimus galėtume pavadinti žmonių sąmonėje ir kraštovaizdyje įrėžta tautos atmintimi, tautos istorija. 

Padavimų pasaulis šioje knygoje atgyja tautodailininkės Joanos Imbrasienės popieriaus karpiniuose.

Iš spausdintų ir rankraštinių šaltinių atrinkti geriausi beveik visų siužetų pavyzdžiai. Šalia siu­žetinių kūrinių pateikiami ir paprasti konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, kurie sudaro reikšmingą padavimų dalį. Knyga skiriama visiems, kurie domisi mūsų liaudies kūryba, istorija ir mitologija.

Norbertas Vėlius (1938 – 1996 m.) – lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU. Vienas žymiausių Lietuvos etnografijos rinkėjų, folkloristas ir baltų mitologų, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas. Vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinio sąjūdžio veikėjų.

Trumpa ištrauka:

Milžinų kaulai

Nu, tai, ot, kalbėjo kadaise, kad būk tai ir čia tokie milžinai gyveno. Kartais žmonės ir kaulus tokius atrasdavo, kad kaulas būdavo sulig žmogum didumo. Ir dar sakė, kad tie milžinai supylė tuos piliakalnius.

Susisiekiantys ežerai

Mano dėdė pasakojo, kad kada dar kunigystėn ėjo, kartą atvedė jie jaučius girdyti prie Bedugnio. Diena buvo karšta ir jaučiai nuog bimbalų ėmė lakstyt. Vienas belakstydamas įplaukė Bedugnin ir nuskendo. Sako, jog po kurio laiko jį ištraukė Trakų ežere. Taigi Bedugnis susisiekia su Trakų ežeru.