
„Kūrybinė evoliucija“ (1907) – vienas iš svarbiausių žymaus prancūzų filosofo Henri Bergsono (1859–1941) veikalų. Jame autorius analizuoja gyvosios gamtos evoliuciją, kritikuoja klasikinės filosofijos mechanistines bei pozityvistines nuostatas ir formuluoja savitą požiūrį į gamtos pasaulį, apskritai į tikrovę, jos pažinimą ir metafizines problemas, operuodamas originaliomis (gyvybės polėkio, trukmės) sąvokomis.