Neris. 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga.

2007 m. surengta ekspedicija Neries upe nuo jos ištakų iki žiočių (510 km atstumas), kurios metu surinkta naujų vertingų archeologijos, istorijos, etnologijos, folkloro ir kalbotyros duomenų, aktualių Lietuvos, Baltarusijos bei Lenkijos šalių mokslininkams, tiriantiems baltų genčių priešistorę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą Rytų Lietuvos – Vakarų Baltarusijos regione, šio regiono kultūrą, kalbą, religiją ir jų tarpusavio sąveikas.

Centrinė monografijos gija – dienoraščiu paremtas ekspedicijos eigos ir darbo rezultatų pristatymas, surinktų duomenų komentavimas. Šis tekstas yra suskaidytas į septynis didelius skyrius pagal upės atkarpas (ištakos, aukštupys ir kt.) bei daugelį mažesnių poskyrių pagal geografines vietoves (kaimus, upės tėkmės ruožus). Didelis naratyvų (pasakojimų, padavimų, sakmių, etnografinių aprašų ir kt.) rinkinys skelbiamas specialiame priede, originalo kalba su anotacijomis lietuvių kalba (prie tekstų gudų ir lenkų kalbomis). Išsamūs geografinių vietų – gamtos ir kultūros paveldo vertybių – aprašymai pateikiami kaip atskiri pagrindinio teksto intarpai. Atitinkamos nuotraukos ir kartoschemos iliustruoja kiekvieną iš leidinio dalių.

Knygos „Neris. 2007 metų ekspedicija" visi tomai.

Kviečiame apsilankyti V. Damaševičiaus dokumentiniame filme „Neris ir jos krantai"

Savaitraštis „Atgimimas" (2010 m. liepos 2-8 d., Nr. 25)

Trumpa ištrauka:

1857 m. vasarą Lagoisko dvaro valdytojas, garsios LDK didikų giminės atstovas, grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868) surengė mokslinę ekspediciją Neries upe. Per 38 dienas dešimtis ekspedicijos dalyvių pėsčiomis įveikė 47 km, laivais – likusius 463 km ir pirmą kartą sudarė Neries aukštupio (66 km ilgio ruožo) žemėlapį, 12 didžiausių jos rėvų atlasą, atliko daugelį įvairių upės stebėjimų ir matavimų. Be jų Neries pakrantėse surengė istorinius, archeologinius, etnografijos ir folkloro tyrimus. Po K. Tiškevičiaus mirties išspausdinta ekspedicijos knyga Wilija i jej brzegi (išleista Drezdene 1871 m.) priklauso Europos mokslo istorijos aukso fondui.

2007 m. vasarą, tai yra praėjus 150 metų, Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus ekspedicijos kelią, o dešimtis šioje kelionėje dalyvavusių geografų, kultūros istorikų, archeologų, etnologų, folkloristų: Mindaugas Černiauskas, Gražina Golubovska, dr. Inga Kavolenkaitė, Filomena Kavoliūtė, Lina Sokolovaitė, Jurasius Unukovičius, dr. Vykintas Vaitkevičius ir Laura Valauskaitė, talkinant dr. Liudmilai Dučitc, dr. Julijai Gurskajai, dr. Daivai Vaitkevičienei, dr. Tatjanai Valodinai ir Andrejui Voitechovičiui, savo mokslinį dėmesį sutelkė į Neries gamtą, kultūrą ir istoriją. Per 28 dienas ekspedicijos dienas pėsčiomis buvo tyrinėjamas Neries aukštupys – 47 km ruožas, likusieji 463 km įveikti pripučiamu, aštuoniems – devyniems žmonėms pritaikytu plaustu. Tai lėta plaukimo priemonė, nes net esant palankioms oro sąlygoms irkluojanti įgula plaustą plukdydavo vidutniškai 3,5–4,5 km/h greičiu. Paprastai nuo 18 iki 28 km svyruojantys atstumai tarp nakvynės vietų lėmė, jog ekspedicijos darbo diena išsitęsdavo nuo 9 iki 21 valandos, o kartais ir ilgiau.

Vandens lygis upėje ekspedicijos pradžioje buvo artimas vidutinei vasaros laikotarpio normai, tačiau pasiekus Buivydžių vandens matavimo stotį Lietuvos – Baltarusijos pasienyje (226 km, kairiame krante), upė kasdien seklėjo. Taigi, atsirado puikios sąlygos žvalgyti rėvas, akmenų grupes ir pavienius riedulius.

Orai buvo permainingi, dešimt pirmųjų dienų temperatūros stulpelis nenukrisdavo žemiau +25–30oC. Dieną alinant karščiui, naktys buvo vėsios. Artėjant prie Lietuvos, karštį kuriam laikui pakeitė audros ir lietus. Apie Čiobiškį (75 km, dešiniajame krante) vargino stiprus priešinis vakarų vėjas, o žemupyje – vėl liūtys.

Ši knyga tai 2007 m. Neries ekspedicijos metu dirbusios dviejų šalių mokslininkų grupės, vadovaujamos V. Vaitkevičiaus, sukauptų šaltinių publikacija. Šaltinių sąvoka apima ne vien iš pateikėjų lūpų užfiksuotus tekstus ir sukurtas nuotraukas, bet ir tai, ką kitais žodžiais galima pavadinti mokslininkų grupės darbo aprašymu ir svarbiausių jų empirinių tyrimų rezultatų (objektų geografinės padėties nustatymo, atliktų stebėjimų, matavimų, žvalgymų, archeologinių kasinėjimų ir kitų duomenų) ataskaita. Duomenis lydintys moksliniai komentarai leidžia suvokti lituanistinę surinktų šaltinių reikšmę ir toli nuo upės nusidriekiančius jų kontekstus.

Neris ir visas su ja susijusių duomenų masyvas, atsižvelgiant į jos geografiją, kultūros ir istorijos raidą, knygoje dalinamas į septynis sąlyginius ruožus: 1) ištakų rajoną; 2) aukštupį nuo upės ištakų iki santakos su Naročia (366 km, dešinėje); 3) pereinamąjį ruožą iš aukštupio į vidurupį nuo santakos su Naročia iki Daniušavos (330 km, dešinėje); 4) pirmąją vidurupio dalį nuo Daniušavos iki santakos su Žeimena (213 km, dešinėje); 5) antrąją vidurupio dalį nuo santakos su Žeimena iki Gegužinės (60 km, kairėje); 6) pereinamąjį ruožą iš vidurupio į žemupį nuo Gegužinės iki santakos su Šventąja (44 km, dešinėje); 7) žemupį nuo santakos su Šventąja iki žiočių. Pirmoji ekspedicijos knygos dalis apima pirmuosius tris upės ruožus.

2007 m. ekspedicijos knyga yra artima K. Tiškevičiaus veikalui, nes upė aprašoma nuosekliai, keliaujant ja žemyn, mokslinio domėjimosi objektams skiriant daugiau ar mažiau išsamias pastraipas ten, kur to reikalauja dėstymo eiga. Tačiau knygos tekstas ne visur vienodas: į dėstymą įsiterpia duomenys apie vietas arba objektus (jų geografinės padėties apibūdinimas, išmatavimai, ypatumų aprašymas ir kita), o knygos pabaigoje skelbiami originalūs iš pateikėjų lūpų užrašyti tekstai baltarusių kalba, kurių turinys yra neatsiejama svarbiausių ekspedicijos rezultatų dalis.

Tautosaką iššifravo dr. T. Valodina ir J. Unukovičius. Knygai tekstus atrinko ir juos sugrupavo dr. V. Vaitkevičius. Kalbinę tekstų redakciją (šifruotos medžiagos sulyginimą su garso įrašais) ir visų jų santraukas lietuvių kalba parengė dr. Nijolė Tuomienė. Žuvų ir žvejybos terminus išversti į lietuvių kalbą padėjo Ričardas Adamonis.

Rengiant šias tautosakos tekstų ištraukas spaudai, laikytasi nuostatos, jog tai yra visais požiūriais autentiškas mūsų laikmečio kalbos ir kultūros pažinimo šaltinis. Kartais iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos pateikėjų pasakojimų vietos ir tyrėjų jiems užduoti klausimai leidžia visiškai tiksliai sekti vykusio dialogo ir, svarbiausia, pateikėjo minčių eigą.

Rašant knygą praėjus dviems metams po ekspedicijos, remtasi lauko užrašais, pasakojimų tekstais, nuotraukomis, vaizdo įrašais ir asmeniniais išgyvenimais. Vietovių pavadinimai ir asmenvardžiai baltarusių arba lenkų kalbomis knygos tekste yra transkribuojami lietuviškai, stengiantis, kiek tai buvo įmanoma, remtis norminiais pavadinimais. Originalią jų rašybą atspindi knygos pabaigoje pateikiami dvikalbiai atitikmenų sąrašai.

Upės kilometražas yra nurodomas remiantis prof. Česlovo Kudabos knyga Nerimi (išleista Vilniuje, 1985 m.). Vietovių ir objektų geografinės koordinatės knygoje pateikiamos WGS84 formatu. Jos buvo matuojamos natūroje, naudojant imtuvą Garmin Legend (vidutinė paklaida 3–5 m).