Tai meno kūrėjo, architekto, dievdirbio, skulptoriaus iš pašaukimo skulptūrų ir skulptūriškų rakandų albumas.
Gana įprastas mūsų krašte dievdirbio menas puikiai žinomas nuo senų laikų. V. Vaičiūno kūryboje šis tradicinis menas įgyja naujų XX amžiaus modernizmo bruožų. Kristus vaizduojamas neįprastų formų ir proporcijų, susitelkiama į akis ir žvilgsnį, Marija įgauna lietuvės moters charakterį, ji su jau ūgtelėjusiu Sūnumi, Rūpintojėlis šitokių abstrakčių formų, kad ne iš karto atpažįstamas.
V. Vaičiūnas dažnai peržengia dievdirbio kūrybos ribas, ir ne tik atkurdamas žemaičių pagoniškas dievybes - jam skausmingai būtina kurti pasaulietiškas, filosofinį pradą įkūnijančias skulptūras. Pastarosios neišvengia tautodailei būdingų bruožų kartu atskleisdamos autoriaus gebėjimą profesionaliai derinti medžio ypatybes ir kūrybinį polėkį. Viskas čia apgalvota - ir linijos, grakščios ir išlakios, ir dydis, ir medžio tvirtumas bei neilgaamžiškumas laiko atžvilgiu. Yra prikūręs ir įvairiausių rakandų, tačiau ir šie neįprasti, menininko fantazijos padiktuoti.
Virgilijus Vaičiūnas, diplomuotas architektas, dirbo architektu Skuode ir kitur Žemaitijoje. Nuo 1990 metų atsidėjo tik medžio drožybai ir kūrybai.
"Virgilijaus Vaičiūno kūryba pasižymi originalumo bei savitumo siekimu, ryškia menine raiška, puikiu drožybos technikos išmanymu."
Menotyrininkas Petras Šmitas
"Nestebina skulptūrų architektonikos pajautimas, nes jų autorius to mokėsi. Tačiau jausmo, nuotaikos „pagavimas" ir perteikimas, kartu formuojant skulptūros erdvinę aplinką, sukuria ermę, kuri „įkandama" ne šiaip gabiam žmogui, o, drįstu manyti, labai gabiam..."
Rita Bočiulytė, „Klaipėda"