Dailės kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954), I ir II tomai

Dailės kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas – vienas iš talentingųjų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Kartu tai dar viena tragiško likimo asmenybė, kurią palaužė politinio emigranto dalia, – panaši lemtis ištiko daugelį XX a. vidurio įvairių šalių didžiųjų protų. Vorobjovui skirtas dvitomis knyga padeda suprasti ir įvertinti, kuo šis meno žinovas mums aktualus, kodėl jį šiandien norime skaityti ir pažinti.
Pirmame tome skelbiami Vorobjovo biografijos metmenys, pateikiamas pluoštas asmeninės ir dalykinės korespondencijos, šiek tiek sakytinės istorijos: Romualdo Budrio, Ramūno Katiliaus ir Tomo Venclovos prisiminimai, įvairiopai susiję su Vorobjovo kūrybiniu palikimu.
Antrame tome skelbiamas Vorobjovo palikimas: daktaro disertacijos ištraukos; plati Henri Focillono veikalo Vie des formes (Formų gyvenimas) recenzija; Vorobjovo knygos M. K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas 1938–1940 m. recenzijos; paties Vorobjovo rašyti dailės istorijos ir kritikos straipsniai; habilitacijos darbas „Modernizmo epocha Europos mene“; Vilniaus temos neskelbti darbai. Šios publikacijos ir apskritai visas Vorobjovo kūrybos palikimas aptariamas šiandienos mokslininkų studijose. 
Yra išsami Vorobjovo bibliografija ir anotuota asmenų bei dalykų rodyklė.