Naujos prekės

Romane SESILĖ (1886 m.) rašytojas mėgina gvildenti amžinas meilės, santuokos, ištikimybės, moters ir vyro santykių problemas

Tai istorinis romanas apie XVI a. pr. m. e. Į pasakojimą įpinta daug tikrų faktų, archeologų atrastų daiktų bei pastatų aprašymų, autentiškų eilių, be to, užkulisiuose pasirodo ne viena istorinė asmenybė.

Ši pasaka apie mūsų gimtosios Žemės ir mielosios žvaigždės Saulės pašnekesius, kai sprendė, kaip baltą Žiemužę, Žiemos princesę, ištekinti.

„Leidėjo menas“ (L'impronta dell'editore, 2013) – garsaus italų rašytojo, leidėjo ir vertėjo Roberto Calasso esė knyga apie leidybos esmę.

1975 m. pasirodžiusi distopija „Aukštnamis“ (High-Rise) – socialinis-architektūrinis eksperimentas, leidžiantis tyrinėti žmonių psichologiją uždaroje aplinkoje. Rašytojas J. G. Ballardas provokuodamas pasitelkia architektūrą kaip visuomenės inžinerijos įrankį. 2015 m. pagal šią knygą režisierius Benas Wheatley sukūrė filmą tokiu pat pavadinimu.

„Apie architektūrą visada lengviau kalbėti stebint iš šalies, iš laiko distancijos“, – viename interviu yra sakęs architektas Audrius Ambrasas.

Ši knyga yra ne vien apie miestą ir ne vien apie architektūrą.

Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir įkvepiantį optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

„Sapnų kambarys“ – unikalus biografinės ir atsiminimų knygos hibridas, pirmas toks žvilgsnis į asmeninį ir kūrybinį vizionieriško režisieriaus Davido Lyncho gyvenimą.

Iš kur gimė Bobo Dylano dainos? Kokie žmonės, sutikti jo kūrybiniame kelyje, padarė jam didžiausią įtaką? Kaip jis pats suprato save ir savo gyvenamąjį amžių? Visa tai — paties poeto plunksna parašytuose memuaruose — Bobo Dylano „Kronikos".

Primo Levi kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir „Periodinė elementų lentelė“: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Ši intensyvi ir tuo pačiu metu poetiška knyga – apie visa apimančią obsesiją, meditatyvų pasišventimą tyrinėjamam objektui ir mėginimą peržengti ribą tarp žmogaus ir gyvūno. Joje nėra saldžių, romantizuotų gamtos aprašymų – čia alsuoja vien tik atviras ir žiaurus plėšriųjų paukščių pasaulis, į kurį bando įsilieti stebintysis. Bet ar tai įmanoma?

Kodėl Henry'is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją? Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche ėjo, kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo, kad prasiblaškytų nuo kontempliacijos.

„Pramanų fenomenologija. Apie estetiką, vaizduotę ir savimonę” – tai fenomenologinių etiudų rinkinys, kuriuos galima apibūdinti „ribiniais tekstais“, suprantant šį pasakymą kaip užuominą, kad šioje knygoje skirtingais būdais susitelkiama į autorius ir temas, kurie aptinkami šalia fenomenologijos ribų

Šioje apybraižoje mėginama glaustai paaiškinti, kaip Viduramžiais buvo naudojamos spalvos ir kokie tokio naudojimo padariniai šiandien. Mat kad ir kaip būtų, viską paveldėjome iš praeities. Taip pat ir Viduramžių spalvas.

Israelio Coheno „Vilna“ – pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą.

„Nerimastis kultūroje“ pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės; kalba apie žmogaus ir kultūros santykį antropologiniu bei ontologiniu požiūriu, o kultūrą interpretuoja kaip natūralių potraukių – gyvybinių ir destruktyvių – ribą.

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

„Mirties šokis“ – tai pirmoji Ihorio Mychailyšyno knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase.

„Dramos filosofija" – tai filosofo, krikščionių kunigo, nonkonformisto komentaras apie epochos ginčus ir dilemas, apie praeitin nueinantį sovietizmą, apie melo, smurto ir dvasios korupcijos užvaldytą pasaulį.