MASONAI buvusios LDK žemėse 1776-1822

Stanisławo Małachowskio-Łempickio studija „Masonai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse 1776–1822. Istorija ir šaltiniai“ lietuvių kalba publikuojama pirmą kartą. Tai istorikams puikiai pažįstamas, tačiau plačiajai visuomenei mažiau žinomas lenkų tyrinėtojo veikalas. Šią vieno žymiausių ir produktyviausių tarpukario Lenkijos laisvosios mūrininkijos tyrinėtojų knygą pirmąkart išleido Mokslo bičiulių draugija 1930 m. Vilniuje. Nors studija daugiau skirta akademinei visuomenei, tačiau ji parašyta patraukliu stiliumi, paprasta ir aiškia kalba. Daugelis dokumentų, kuriais naudojosi knygos autorius, jau dingę negrįžtamai. Nemaža dalis masonų archyvo, saugoto Varšuvos senųjų aktų archyve, sudegė 1944 m., o Vilniuje buvusios Vrublevskių bibliotekos masonikos rinkinys 1939 m. buvo išvežtas į Sovietų Sąjungą, kur buvo išgrobstytas.

Stanisławas Małachowskis-Łempickis buvo teisininkas, mūrininkystės istorikas, religijotyrininkas. Jis 1884 m. gimė Kašove, Radomo vaivadijoje, baigė teisės mokyklą Peterburge, dirbo Senato sekretoriate. Laisvosios mūrininkijos istoriją pradėjo tyrinėti apie 1920 m., iš viso išleido septynias knygas laisvosios mūrininkijos tematika.

S. Małachowskio-Łempickio knygoje „Masonai buvusios LDK 1776–1822. Istorija ir šaltiniai“ iki šiol išsamiausiai apžvelgta masonų brolijos raida Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, ji padės skaitytojams geriau suvokti paties judėjimo istoriją, jo organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį ir propaguojamas idėjas, o tuo pačiu leis pajusti ir to laikotarpio visuomenės gyvenimo būdą bei nuotaikas, apskritai atskleis kultūrinį to meto kontekstą. Knygoje pasitaiko mažų netikslumų, su kai kuriais autoriaus teiginiais ar apibendrinimais galima ir nesutikti, interpretuoti juos kitaip. Vis dėlto visa tai nusveria neabejotinas šios knygos privalumas – gausiais autentiškais šaltiniais grįstas pasakojimas, informatyvios iliustracijos ir unikalūs dokumentai.

Recenzija internete - atgimimas.lt 

Trumpa ištrauka:

Mylėk artimą kaip save patį, nedaryk nieko, ko nenorėtum, kad būtų tau padaryta. Tinkamai naudokis nuostabia kalbos dovana, tuo išoriniu tavo pergalės prieš prigimtį ženklu, kad nuspėtum žmogaus poreikius ir visų širdyse įžiebtum šventą dorybės ugnį. Būk malonus ir mandagus. Kurk kitus geru pavyzdžiu, nepavydėk kito sėkmės. Niekados neįsileisk į savo širdį neapykantos, kad ir akimirkai, nes ji sudrums skaidrią tavosios laimės versmę, o siela tavo taps šio piktumo auka.

Atleisk nedraugui savo ir nekeršyk jam, o atsakyk geradaryste. Toji nuostabi auka, kuriai ryžtamės dėl aukščiausios religinės patirties, suteiks tau gryniausią ir saldžiausią pasitenkinimą. Tapsi naujai užgimusi atspindžiu Dievybės, kuri geraširdiškai atleidžia žmogui visus jo nusižengimus ir nepaisydama nedėkingumo apdovanoja jį savo geradarystėmis. Visados atmink, kad gražiausias triumfas yra tas, kurį švenčia proto pergalė prieš instinktą, ir kad laisvasis mūrininkas visada užmiršta skriaudas, bet gerų darbų – niekada.

(Regula W. Mularska. Zbiór Rękopisów Masońskich po gen. Florjanie Woynillowiczu, rkps. nr 5730)