Lietuvos piliakalniai ATLASAS II-III-IV tomas

Lietuva pagrįstai vadinama piliakalnių kraštu. Šios nedidelės valstybės teritorijoje 78,5m² plotui tenka vienas piliakalnis. Lietuvos piliakalniai – neatsiejamas mūsų kraštovaizdžio elementas – anksti atkreipė tyrėjų bei paminklų registratorių dėmesį.

2005 m. skaitytojams pateiktas tritomis Lietuvos piliakalnių atlasas (Lietuvos piliakalniai ... , 2005). Tai
visais atžvilgiais unikalus, aukščiausio įvertinimo vertas projektas. Piliakalnių atlaso struktūra labai logiška, juo patogu naudotis. Pateikiami duomenys apie visus 824 piliakalnius – jų tikslios geografines koordinatės, iškarpos iš topografinių žemėlapių, smulkus beveik pusės piliakalnių planai su izohipsėmis, daug kokybiškų fotonuotraukų. Vienos nuotraukos yra dabartinės, fiksuojančios piliakalnius mūsų dienomis, kitos archyvines – su piliakalnių vaizdais įvairiais laikotarpiais. Aprašuose nurodoma piliakalnių forma, ypač daug dėmesio skiriant jų gynybiniams įtvirtinimams, taip pat svarbiausi tyrinėjimų duomenys, chronologija. Atlase informuojama ir apie kitus šalia esančius su piliakalniais susijusius archeologijos paminklus (kapinynus, papėdžių gyvenvietes ir t. t.). Pateikta ir svarbiausia literatūra bei rašytinių šaltinių
duomenys. Pridėtas visos Lietuvos piliakalnių žemėlapis (III tome).

Didžiulis nuopelnas tenka nenuilstamam piliakalnių tyrinėtojui dr. Gintautui Zabielai. Šis archeologas dar studijų metais domėjosi tokiais paminklais, tyrinėjo nemažai piliakalnių, vėliau išleido monografiją apie medines Lietuvos pilis (Zabiela, 1995). Antrasis atlaso sudarytojas archeologas Zenonas Baubonis jau daugelį metų sėkmingai realizuoja moksline bei inžinerine prasme nepaprastai sudėtingą griūvančių piliakalnių apsaugos, stabilizavimo bei atkūrimo projektą, neturintį analogų Europoje. Unikalu ir tai, kad atlaso sudarytojai patys aplankė apie 1000 archeologijos paminklų, atlasui profesionaliai atrinko 824 Lietuvos piliakalnius.

Papildomas ketvirtasis Lietuvos piliakalnių atlaso tomas skirtas piliakalniams, surastiems po to, kai 2005 m. buvo išleistas Lietuvos piliakalnių atlasas (Lietuvos piliakalniai. Atlasas, sudarytojai Z. Baubonis ir G. Zabiela, Vilnius, 2005, t. I-III). Šiame tritomyje buvo pateikti duomenys apie 829 piliakalnius. Lietuvos piliakalnių atlaso IV tome piliakalniai aprašyti pagal 2005 m. naudotą sistemą, padarant tik kai kuriuos būtinus pakeitimus, nulemtus tiek pačių objektų, tiek ir atsiradusių naujovių juos fiksuojant. Piliakalniai šiame tome pateikiami abėcėlės tvarka pagal pavadinimus. Jų koordinatės, šlaitų aukštis ir lankymo kelių atstumai patikslinti pagal svetainės maps.lt teikiamą informaciją. Kadangi piliakalnių būklė ir išvaizda gali pasikeisti, stengtasi tiksliai dokumentuoti visą pateikiamą informaciją. Piliakalnių planai parengti 2007-2010 m. pagal Lietuvos teritorijos žemės paviršiaus lazerinio skenavimo duomenis (LIDAR) (1-2 taškai 1 m2). Piliakalniai iš oro fotografuoti dronais DJi Phantom. Pagrindžiant jau sunaikintų piliakalnių vertę, plačiau pasitelkta XIX-XX a. kartografinė medžiaga. Atlaso pabaigoje pateikiami piliakalnių sąrašai pagal rajonus ir savivaldybes, juose išskiriant šiame tome aprašomus piliakalnius ir prie tyrinėtų piliakalnių nurodant jų tyrimų metus. Papildomai pagal abėcėlę pateikiamas objektų, kurie nuo 1975 m. iki dabar įvairioje literatūroje buvo laikomi piliakalniais, tačiau nepateko į Lietuvos piliakalnių atlasą, sąrašas su trumpu jų apibūdinimu.