Kapinių istorijos 1999–2004. Mudviejų pasivaikščiojimai pasaulio pakraščiais

Knygoje skelbiami dviejų skirtingų rūšių ir žanrų tekstai. Grigorijaus Čchartišvilio autorinį monologą – esė apie šešerias garsiausias pasaulio kapines – papildo detektyviniai apsakymai, kuriuos sukūrė autoriaus alter ego Borisas Akuninas. Juose sutiksite kruvinais susidorojimais pagarsėjusią dvarininkę Saltyčichą, marksizmo pradininką, taip pat rašytoją Oskarą Vaildą, neslėpusį savo netradicinės meilės, ir netgi žmogų, kuris autoriaus tvirtinimu, nemoka būti laimingas - seklį Erastą Fandoriną.

Kapinės autorių domina kaip vieta, kur susitelkia laikas, atmintis, labai svarbios būties paslaptys. Tai vieta, kur aiškiausiai galima suvokti, kad mirtis ir gimimas – tai ne sienos, o durys...

Rašytojas, vertėjas, literatūrologas, japonų kultūros specialistas Borisas Akuninas (tikrasis vardas – Grigorijus Čchartišvilis) gimė 1956 m. Gruzijoje. Daugiau kaip 25 knygų autorius dabar gyvena Maskvoje. Jo knygas gimtąja kalba skaito jau 30 šalių skaitytojai.

„Žinote, kuo mane labiausiai intriguoja Maskvos, Londono, Paryžiaus, Amsterdamo ir juo labiau Romos arba Jeruzalės gyventojai? Tuo, kad dauguma jų mirę. Apie Niujorko ar Tokijo gyventojus to nepasakysi, nes miestai, kuriuose jie gyvena, pernelyg jauni.

Nuo tam tikro meto ėmiau jausti, kad žmonės, gyvenę iki mūsų, niekur nedingo. Jie liko ten pat, kur buvo, tiesiog mes su jais egzistuojame skirtinguose laiko matavimuose. Mes vaikštome tomis pačiomis gatvėmis, vieni kitiems nematomi. Mes pereiname juos kiaurai, o už stiklinių naujamadiškų statinių fasadų man regisi kadaise čia stovėjusių namų kontūrai: klasikiniai frontonai ir naivūs mezononai, pilni puikybės ažūriniai vartai ir dryžuoti šlagbaumai.
Visa, kas kada nors buvo, ir visi, kurie kada nors gyveno, pasilieka amžinai.“

B.A.

Knygos recenzija.